Mėnesio archyvas: 2025 m. liepos mėn.

Kai vonios kambaryje atsiranda stiklinės vonios sienelės – iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasiektas dizaino tobulas taškas: šviesa laisvai sklinda, erdvė vizualiai plečiasi, o vonios kambarys įgauna modernumo pojūtį. Tačiau praėjus kelioms savaitėms po montavimo, džiaugsmą dažnai ima temdyti… kalkių žiedai, muilo likučiai ir nuolatinis stiklų valymas.

Kodėl stiklas vonioje reikalauja daugiau dėmesio?

Stiklas – viena iš tų medžiagų, kuri net menkiausius nešvarumus atskleidžia be gailesčio. Kalkės, muilo putos, pirštų atspaudai, net džiūstančio vandens lašai – visa tai stiklo paviršiuje matosi akimirksniu, ypač jei vanduo kietas (o Lietuvoje jis dažnai būtent toks).

Pasak valymo priemonių konsultantės Ramunės Dambrauskaitės, „Didžiausia klaida – tikėtis, kad stiklas išliks skaidrus savaime. Jei sienelė nevaloma reguliariai, ilgainiui paviršius pažeidžiamas mikroskopinėmis kalkių dėmėmis, kurios tampa nuolatinės“.

Kas padeda išlaikyti stiklo estetiką?

Idealu – nuvalyti sienelę po kiekvieno dušo. Tai nereiškia kruopštaus šveitimo – užtenka nubraukti vandenį guminiais stiklo valikliais. Tam užtruksite 20 sekundžių, bet rezultatas matysis metų metus.

Daugelis šiuolaikinių gamintojų siūlo stiklus su hidrofobinėmis (vandeniui atspariomis) dangomis, kurios neleidžia kalkėms prikibti. Tačiau svarbu suprasti – šios dangos ne stebuklas, o pagalbininkas. Jos palengvina valymą, bet visiškai neatleidžia nuo priežiūros.

Skaityti toliau →

Dar prieš dešimtmetį senų daiktų turgūs buvo laikomi vieta, kur renkasi kolekcininkai, antikvarai ir vyresnio amžiaus žmonės, ieškantys pamirštų laikų atspindžių. Tačiau šiandien situacija – visiškai pasikeitusi. Blusų turgūs lūžta nuo dvidešimtmečių, o socialiniuose tinkluose – tikrų tikriausia sendaikčių manija.

Kavos puodeliai iš sovietmečio, medinės bufeto durelės, keramikiniai šviestuvai, krištolinės taurės ir net staltiesės su „privalomais“ nėriniais – viskas, kas anksčiau atrodė beverčiai daiktai, šiandien tampa geidžiamomis interjero detalėmis.

Autentiškumo paieškos per daiktus

Pasak kultūros sociologės dr. Aušros Malinauskaitės, ši mada nėra atsitiktinė. „Jaunoji karta, gyvenanti skaitmeniniame pasaulyje, ieško autentiškumo. Sendaikčiai – tai rankų darbo, laiko paženklinti, tikri daiktai. Jie priešpastatomi greitam vartojimui ir masinei gamybai. Be to, turėti kažką, kas egzistavo dar prieš tave – tai savotiška kultūrinė tapatybės paieška.“

Senų lempų ar indų žavesys slypi ne tik estetikoje. Jie pasakoja istorijas, jie gyvena, priešingai nei sterilūs, vienodi baldų katalogų objektai. Dažnai tai ir emocinis ryšys – prisiminimai apie vaikystės vasaras pas močiutę, bendri pietūs su šeima, atpažįstamas kvapas, kai atidarai seną spintelę.

Sendaikčiai kaip stiliaus pareiškimas

Interjero dizaineris Lukas Jakubauskas, kuris dirba su urbanistinio ir retro stiliaus projektais, teigia, kad šiuo metu viena iš stipriausių interjero tendencijų – senų daiktų ir modernių sprendimų derinimas: „Sendaikčiai interjere suteikia charakterio. Kai viskas aplink šiuolaikiška, blizgu ir šalta – sena lempa ar fajanso indų kolekcija suteikia šilumos, tikrumo, asmeniškumo. Be to, tai leidžia išreikšti individualų skonį – juk kiekvienas toks daiktas yra unikalus.“

Skaityti toliau →