Kūno švarinimasis svarbus ne tik žmogui, bet ir visiems gyvūnams. Žinduoliai prausdamiesi apsisaugo nuo bakterijų, susirgimų. Žmogus skiriasi tuo, kad jam maudymasis ne svarbus ne tik apsišvarinimui, bet ir savotiškai meditacijai. Dušas ir vonia mums be galo svarbūs. Žmonės puoselėja savo vonias, šioms pasenus, vykdomas vonių restauravimas, siekiama kuo jaukiau įrengti vonios kambarį, didelę reikšmę įgauna tai, kokios vonios plytelės pasirenkamos, koks interjero dizainas kuriamas. Šiandien straipsnelyje trumpai apžvelgsime vonios naudojimą istorijoje.
Šiandien žmonės yra apsėsti savo kūno priežiūros. Prausiamės kelis kartus dienoje, turime gausybę priemonių puoselėti kiekvieną savo kūno lopinėlį, stengiamės visada išlikti kvapnūs, švarūs ir higieniški. Higienos normų nesilaikantis žmogus visada įgauna neigiamą reputaciją, tai sukelia socialines problemas artimoje aplinkoje. Tačiau turbūt daugelis yra girdėję, kad anksčiau žmonės ne itin stengdavosi laikytis higienos normų. Buvo laikas, kai apsiprausiama buvo tik kelis kartus į pusmetį, o apie dantų valymą išvis nebuvo ką kalbėti. Taigi, kada žmonės ėmė praustis? Įdomu tai, kad pačiais seniausiais pagonizmo laikais, buvo tikima, kad nusirengimas nuogai yra savotiškas atsidavimas blogosioms jėgoms, buvo tikima, kad tai žmogus tampa labiau pažeidžiamas, todėl išsirengti žmonės apskritai vengdavo. Taip pat kai kuriose civilizacijose buvo tikima, kad leidimas vandeniui liesti nuogą kūną gali jį stipriai susargdinti. Vis dėlto, su laiku žmonės ėmė sukti galvą, kur slypi tokio didelio susirgimų, ligų ir infekcijų protrūkio priežastis? Maro protrūkio laikotarpiais, žmonės pastebėjo, kad prausimasis šiltu vandeniu padėdavo jaustis geriau ir netrukus buvo pamažu atrandamos gerosios vandens savybės.