Turbūt nereikia stebėtis, kad kiekvienose lietuvių kapinėse galima rasti labai daug užsieniečių kapaviečių. Apie tai visuomet išduoda antkapiai ir užrašai ant jų. Perskaitai, ir sužinai, kad čia ar ten ilsisi žmonės, kurių tu nepažinojai, bet gal juos žinojo tavo seneliai, protėviai. Juk mūsų šalis niekada nebuvo grynakraujė. Taip, kad dabar mūsų žmonės barstosi visame pasaulyje, taip ir pas mus visada ateidavo žmonių ir apsigyvendavo iš kitur. Ypač daug tokių paskirstymų visuomet padarydavo karo periodai. Taigi, štai keletas palyginimų, kokių ir kiek kapų randu savo gimto miesto kapinėse.
Lenkų kapai
Lenkiškas kapavietes iškart išduoda antkapiai su tomis lotynų abėcėlės raidėmis, dėl kurių dabar kaip tik verda diskusija. Tai galima, ar negalima rašyti į pasą savo tikrąją lenkišką pavardę. Paradoksas, kad galbūt tos pavardės į savo pasą neįsirašysi, tačiau ant antkapio galima rašyti tą tikrąją. Tikrai nemažai tokių kapų randu savo senosiose gimto miesto kapinaitėse. Akivaizdu, kad visi žmonės mėgdavo saviškius laidoti šalia saviškių. Nes ten, kur prasideda lenkų kapai, ten ir tęsiasi tokie paminklai, aprašinėti minėtomis pavardėmis, vardais. Tad galima numanyti, kad panašiai į mažumas telkėsi ir kitos bendruomenės. O ir lietuviai mėgsta laidomi visus artimuosius vieni prie kitų. Viena vertus, tai yra patogu, nes iš karto atėjęs į vieną teritoriją gali prižiūrėti visus kapus. Kita vertus, yra ir tas pomirtinio gyvenimo aspektus. Jeigu netyčia kažkas po gyvenimo dar yra, tuomet geriau, kad pažįstami ir mylimi žmonės po mirties būtų vienas šalia kito, kad dvasios būtų ramesnės.