Kylantys reikalavimai energiniam naudingumui statytojams kelia papildomų sunkumų

Nuo 2018-ųjų pasikeitus reikalavimams naujai statomiems namams (turime omenyje, kad nuo šiol privaloma A+ energinio naudingumo klasė), internete pasipylė prieštaringų nuomonių apie šiltinimo sluoksnio storį atitvarams – sienoms ir stogui. Kalbama net apie polistirolo ir stiklo vatos gamintojų suokalbį su valdininkais, neva tokiu būdu bandoma padidinti šiltinimo medžiagų pardavimus. Pagrindinis oponuojančiųjų argumentas – kad nors šiluminė varža ir didėja, nuo tam tikro taško tai nebedidina šilumos taupymo efektyvumo. Jau prieš eilę metų yra atliktų skaičiavimų, teigiančių, kad didesnis nei 20 cm šiltinimo sluoksnis neturi prasmės, jei užtikrinama itin sandari pastato konstrukcija su minimizuotais šilumos tilteliais. Teigiama, kad ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus dvigubai, šilumos sutaupoma tik 3%. daugiau. Taigi ar verta kalbėti apie tokios investicijos efektyvumą?..

Stogo dengimasVisgi pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalaujama, kad A+ klasės gyvenamojo pastato sienų šiluminio laidumo rodiklis būtų ne didesnis nei 0,11 (W/(m²K), o stogo – ne didesnis nei 0,09 (W/(m²K). Su oficialiais reikalavimais statyboms galima susipažinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tinklalapyje, kur skelbiami statybos techniniai reglamentai.

Toks reikalavimas varžos didinimui praktikoje pavirsta į tai, kad šiuolaikinėse statybose sienoms ir stogui naudojamas maždaug 40cm ar net didesnio storio įprastinių šiltinimo medžiagų sluoksnis – polistirolas arba mineralinė vata. Kyla įtarimų, kad toks reikalavimas įvestas vien todėl, kad jo įgyvendinimą kur kas lengviau kontroliuoti, nei išmatuoti pastato sandarumą. Jei su sienomis paprasčiau, tokie A+ klasės reikalavimai stogui padarė jo apšiltinimo procesą gerokai sudėtingesnį. Jei iki šiol būdavo įprasta ir paprasta šiltinti vata tarpą, esantį tarp stogo gegnių, šiltinimo sluoksniui viršijant 30 cm, tai pasidarė problematiška – reikalingas papildomas tvirtinimas. Taigi vien dėl apšiltinimo tenka keisti ir stogo konstrukciją, vadinasi, stogo dengimas pasidarė reikalaujantis daugiau profesionalumo. Stogą įrengti nuo šiol prireikia ne tik daugiau daugiau darbo, medžiagų, bet, savaime suprantama, dėl to padaugėja ir išlaidų.

Realybėje toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad prisideda ir prie namo sandarinimo. Paaiškinimas visai paprastas – kadangi naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, storesnis jų sluoksnis tą laidumą sumažina, taigi padidina sandarumą, ko pasekoje sulaiko didesnį kiekį su šiltu oru per namo konstrukcijas išeinančios šilumos. Taigi nors tokiu būdu didinamas apšiltinimas ir duoda šilumos taupymo efektą, daug pigiau būtų investuoti į teisingą pastato sandarinimą. Tuomet statybos ir renovacija atsipirktų gerokai greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current month ye@r day *