Įmonėms, smulkesnėms ar didesnėms, apskaitos paslaugos paprastai yra atliekamos samdomų buhalterių arba tokias paslaugas teikiančių firmų. Tačiau darbo rinkoje yra ne tik įmonės, turinčios tokį statusą, ne tik organizacijos ir viešos įstaigos, bet ir individualiai dirbantys asmenys. Vieni dirba pagal verslo liudijimus, kiti turi patentus, treti dirba pagal individualios veiklos pažymas. Kiekvienas pasirenka taip, kaip jam patogiau.
Įmonių ir pavienių asmenų buhalterija
Kuo iš esmės skiriasi minėtųjų pavienių asmenų ir didesnių susibūrimų veikla? Dažnai darbas asmeniškai yra labai specifinis, kai didesnės įstaigos gali teikti didesnį komplektą skirtingų paslaugų. Skiriasi ir apskaitos paslaugos, kurias turi suteikti buhalteriai. Pavieniai dirbantys asmenys paprastai savo mokestines ataskaitas ir mokesčių reikalus tvarko patys, o įmonėms tai atlieka buhalteriai. Dirbantį individualiai žmogų galima prilyginti labai mažai įmonei, nes jis taip pat turi viską atlikti teisiškai oficialiai, nepadaryti jokių su mokesčių mokėjimu susijusių prasižengimų. Be to, įmonėms, ypač toms, kurių darbuotojų kiekis iššoka iš makro įmonės apribojimų, reikia mokėti ir daugiau mokesčių. Gali būti mokami PVM, Sodros ir kitokie mokesčiai. Jeigu jūs nesate asmeniškai dirbantis žmogus, tuomet jūsų apskaitos paslaugos iki smulkmenų nedomina – juk šį darbą turbūt nudirba buhalteriai. O ką reikėtų žinoti tada, kai dirbate individualiai tik patys dėl savęs?
„Šiaip mano specialybė turėjo būti tame universitete Paryžiuje dėstoma anglų kalba. Bent jau taip visada būna rašoma tuose aprašymuose. Tačiau net ir prieš važiuodamas aš žinojau, kad bus truputį kitaip. Kad negalėsiu tiesiog nuvažiuoti ir susilaukti tų angliškų ir man puikiai suprantamų pasveikinimų bei paskaitų, nes visi kalba apie tai, kaip prancūzai nemėgsta anglų kalbos. Turėjau su tuo susipažinti ir susitaikyti dar prieš išvažiuojant, taigi, nors programos aprašyme ir buvo žadamos paskaitos anglų kalba, stiprinau savo prancūzų kalbos žinias prieš kelionę. Žinojau, kad jos tikrai prireiks. Ir tikrai – paskaitų anglų kalba išvis nebuvo. Išskyrus viena, kur dėstytoja beveik visada sirgdavo, o ir šiaip man pagal programą ne visai buvo tai privaloma. Tad koks gi ten buvo tas gyvenimas? Kiti malonūs studentai man labai padėjo pritapti, jų teikiamos vertimo paslaugos dažnai išgelbėdavo mano kailį, kai nieko nesuprasdavau paskaitose. Aišku, turėjau ten būdamas ir lankyti kalbos kursus, kurie man buvo tarsi antras kvėpavimas“, – dalijasi prisiminimais Andrius.
Penktadienį turėjo ateiti meistrai ir įdėti naujas
Antkapiai 
