Ar esate ką nors girdėję apie vadinamuosiuos „saugumo kambarius“ („safe rooms“), dar kitaip vadinamus "panikos kambariais".Turbūt vieni apie tokius kambarius žino iš kino filmų, vienas kurių („Panikos kambarys“) buvo tikras perliukas. Šiame filme pagrindinį vaidmenį atliko DžiutiFoster ir jaunimo numylėtinė Kristina Stewart. Kiti apie panikos kambarius greičiausiai yra skaitę istorinėse knygose. Šiandien tokie vienokios ar kitokios paskirties kambariai tebeegzistuoja, tačiau atidžiau pažvelkime į jų istoriją.
Panikos kambarių pirmuosius prototipus galima atrasti dar senovės Egipte. Slapti kambariai su aklinomis durimis būdavo skirti balzamuotų faraonų turtams slėpti ir kaupti. Vis dėlto, tokie kambariai labiausiai išpopuliarėjo ir daugiausiai reikšmės turėjo viduramžiais. Slapti praėjimai ir kambariai buvo rengiami pasislėpti valdovams, kada būdavo apgulamos pilys. Taip pat slaptais praėjimais pasinaudodavo kariai, siekdami užpuolikus apsupti iš kitos pusės. Kiek vėliau, XVII a., panašūs slapti kambariai būdavo įrengiami dvasininkų namuose. Tai buvo ypač populiaru Anglijoje, kadangi ten vyko itin aršus katalikų dvasininkų persekiojimas. Jungtinėse Amerikos valstijose panikos kambarius (juos greičiau būtų galima vadinti išsigelbėjimo kambariais) šalia geležinkelių įrenginėdavo vergai, kad galėtų į juos įsmukti ir nepapultų į traukinį. Labai įdomu tai, kad jau XX a. panikos kambariai buvo naudojami kaip būdas nustoti gerti. Nuo alkoholizmo kenčiantys žmonės savo noru (tiesa, ne visada savo) būdavo užrakinami į kambarius storomis sienomis, kurių duris atverti būdavo galima tik iš išorės. Jiems būdavo paduodama maisto, vandens, visų produktų ir daiktų, reikalingų išgyventi, tačiau jie neturėdavo galimybės gauti alkoholio. Šiandien tokie kambariai labiau skirti pasislėpti nuo branduolinių ginklų, karo pavojaus, uraganų, audrų. Reikėtų paminėti, kad panikos kambariai įrenginėjami ir dėl pramoginių paskatų. Daugybė pasaulio pramogų pasaulio atstovų tokius kambarius įsirengia, kad galėtų pralinksminti, nustebinti savo svečius, patirti šiek tiek adrenalino pojūčių bei, žinoma, reikalui esant, galėtų pasislėpti (pavyzdžiui, nuo antrosios pusės). Tokios patalpos gali būti įrengtos ne tik sienose (klasikinis variantas), bet ir po laiptais, po grindimis ir panašiai. Vienas žymus aktorius, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, savo kelis milijonus svarų kainuojančiame dvare įsirengęs vieną moderniausių panikos kambarių visame pasaulyje. Kaip matome, akivaizdu, kad panic rooms UK buvo populiarūs ne tik katalikų kunigų persekiojimo laikais, bet ir šiandien.
Ką tik studijas baigusi Eglė sako, kad visą gyvenimą pavydėjo merginoms liekno liemens. Tik atlikta pilvo plastika jai dabar pagaliau leidžia džiaugtis moteriška forma. „Mane vadindavo Egle draugai, o ne draugai pravardžiuodavo kamienu. Tai buvo seniai, mokyklos laikais, bet traumos įstringa visam gyvenimui. Nesuprantu, kodėl taip ilgai su tuo taiksčiausi. Visa mados ir reklamos industrija nuolat eskaluoja gražų moters kūną, net jeigu atsiranda Plus Sizemodelių, tai jos visos atrodo stulbinančiai, kadangi turi tą smėlio laikrodžio formą. Aš taip pat noriu atrodyti gražiai, visada taip galvoju. Bet mano forma yra kaip obuolio, kaip moliūgo. Net kai būnu visiškai liekna, kai jau į mažiausius šiaudelius susitraukia klubai, kai visiškai nelieka krūtinės, net tada mano liemuo būna platesnis už pečius. Dėl to visą gyvenimą visur man užleidžia vietas kaip nėščiajai, kas nors praleidžia eilėje, o kursiokai nuolat klausdavo, ar kitais metais auginsiu vaikelį, ar eisiu studijuoti. Galų gale nusprendžiau padaryti tam galą ir ištaisyti šį gamtos defektą. Nuėjau į plastinės chirurgijos centrą ir ten man buvo atlikta pilvo plastika. Gydytojai iš karto pritarė mano sprendimui. Sakė, jog kartais moterys perlenkia lazdą ir atrodydamos normaliai trokšta kažkokių stebuklingų rezultatų. Aš atrodau gerai dabar, prieš tai atrodžiau nenormaliai“, – sako naujai gyvenimo džiaugsmą atradusi Eglė.
Kiekvienai merginai per savo gyvenimą tenka vilkėti pačias ištaigingiausias sukneles – mokyklos baigimo, vestuvių, universiteto baigimo, gimtadienių ir dar daug kitų. Būtent dėl to 
Lietuvoje kuriant savo namų interjerą dažnai per mažai dėmesio skiriama šviesai, kuri kartais tampa vienu pagrindinių kambario atmosferos kūrėjų. Tikrai nežutenka kambaryje vieno pakabinamo šviestuvo, norint, jog jūsų namai atrodytų išskirtinai. Tinkamai parinkti 
Skirtingos temperatūros pačios savaime nekenkia, jeigu neperžengia tam tikrų ribų. Pavyzdžiui, labai didelis šaltis gali lėtinti kompiuterį. Pagalvokite, kaip kartais žiemą sulėtėja mobiliojo telefono darbo ritmas. Tada gali pagalvoti, kad telefonas tiesiog užšąla, nors ir pats įkaista. Taigi, ir kompiuteris šaltyje deda didesnes pastangas, kad veiktų, todėl kaista. Tačiau iš esmės, jeigu tai ne -40, tada nieko baisaus. Kaip ir karštis. Toks, koks jis yra mūsų gyvenamose aplinkose, net pietų šalyse, nėra pats savaime labai pavojingas kompiuteriui.